Cirkas




Minintieji SSRS pergalę kare apgailestauja dėl nukeltų paminklų, incidentų nefiksuota

paminkluKetvirtadienį Rusijai minint Sovietų Sąjungos (SSRS) pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, į kapines pažymėti gegužės 9-osios tradiciškai vyko ir dalis Lietuvos rusakalbių.

Lietuvos žvalgybai vadinamosios Pergalės dienos išvakarėse įspėjus apie galimas provokacijas, policija teigia iki ankstyvos popietės jokių incidentų nefiksavusi.

Minėjimas – be draudžiamos simbolikos

Į sostinės Antakalnio kapines nuo ryto iki vidurdienio atėjo keliasdešimt žmonių.

Dauguma jų tvirtino, kad taip mini pergalę prieš „fašistus“, atiduoda pagarbą žuvusiems seneliams, kitiems giminaičiams. Gausiau minėjimas vyko Klaipėdoje, kur prie buvusio sovietinio memorialo miesto centre susirinko apie 150 asmenų.

Gegužės 9-ąją, tik Rusijoje ir kai kuriose buvusiose SSRS šalyse, žymimą karo pabaigos datą paminėti nusprendė ir kai kurie lietuviai, palaikantys Kremliaus politiką ar puoselėjantys nostalgiją sovietmečiui.

Policija šiemet kiek sustiprino budėjimą Antakalnio kapinėse bei jų prieigose – čia buvo apie 20 pareigūnų. Pasak policijos, incidentų išvengta, atvykusieji nesinešė ir anksčiau šią dieną įprastos, bet po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvoje uždraustos sovietinės simbolikos – Georgijaus juostelių. 

Kai kurie atėjusieji Antakalnyje piktinosi dėl pašalinto sovietinio memorialo, prie kurio daugybę metų jie rinkdavosi bei dėdavo gėles minint šią datą – sostinės valdžios sprendimu skulptūros sovietų kariams nukeltos 2022-ųjų pabaigoje, vėliau nukeltas ir postamentas. Vienas atvykėlių ketvirtadienį atsinešė plakatą, skelbiantį, kad „čia stovėjo paminklas antifašistams, jį nugriovė fašistų gynėjai!“.

Šioje vietoje, ant laiptų, ir ketvirtadienį dėtos gėlės su žvakėmis, čia atnešti ir kai kurių posovietinių šalių – Kazachstano, Rusijos sąjungininkės Baltarusijos – atstovybių Lietuvoje vainikai, tačiau nebuvo Rusijos ambasados vainiko ar kitų akivaizdžių pagarbos ženklų. 

Į kapines atvykusi Erika Švenčionienė, šiuo metu teisiama dėl padėjimo užsienio valstybei veikti prieš Lietuvą, paklausta, ar dera minėti sovietų pergalę Rusijai vykdant karą Ukrainoje, pareiškė švenčianti „visų tautų pergalę“.

„Šiandieną aš švenčiu Pergalės dieną. Ukraina turi suprasti, kad reikia būti kartu su mumis Pergalės dienoje. Nes tai buvo visų tautų pergalė“, –  žurnalistams sakė E. Švenčionienė.

Dauguma atvykusiųjų tradiciškai vengė žiniasklaidos dėmesio, tikėdamiesi sulaukti klausimų dėl Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą, sovietų vykdytos Lietuvos okupacijos.

Senjoras Valerijus BNS sakė į Antakalnio kapines ateinantis kasmet, nes tai yra tradicija, be to, Antrajame pasauliniame kare kovojo bei „pergalę prieš fašistus“ šventė ir jo senelis.

„Fašistų pilna visur. Fašizmas nenumirė, ne tik Rusijoje yra. Manot, kad nėra Ukrainoje?“, – pareiškė jis.

Gėlių padėti atvykusi senjorė Margarita, klausiama apie po Antrojo pasaulinio karo beveik pusę amžiaus trukusią SSRS Lietuvos okupaciją, laikėsi tradicinio Rusijos naratyvo, kad sovietai „išlaisvino nuo fašizmo“.

„Čia mūsų istorija, reikia gerbti žmones, jie mirė už mus. Ir čia ne prie ko politika, čia nuo fašizmo išlaisvino žmones, bet už tai okupavo Lietuvą. Fašizmas baisesnis už okupavimą. Jūs nežinot, o mano senelė, mano mama žino, kaip jie gyveno, kas yra okupavimas tikrai“,  – žurnalistams sakė vilnietė.

Piktinasi „karu prieš paminklus“

Klaipėdoje Pergalės dieną mininti rusakalbių bendruomenė ketvirtadienio vidurdienį rinkosi prie Daukanto gatvėje, Skulptūrų parko pašonėje, esančio memorialo sovietų kariams.

Memorialas prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje pasikeitė – iš čia pašalintos bronzinės karių skulptūros, neliko ir kardo. Žuvusiuosius primena memorialinės lentos su iškaltomis pavardėmis.

„Mano giminaičiai, senelis, prosenelis, daug jų, jie kariavo prie Sankt Peterburgo, tada buvo Leningradas, beveik visi jau danguje. Aš ateinu iš pagarbos“, – sakė per 50 metų Klaipėdoje gyvenantis Igoris Volkovas.

Jo teigimu, istoriją galima traktuoti skirtingai ir „nesužinosi, kaip buvo iš tiesų“.

„Man dėl ko gaila, kad su paminklais kariauja. (…) Čia labai šlykštu, kad galima kariauti be priešų“, – kalbėjo klaipėdietis.

Paklaustas, ar Lietuva buvo okupuota, I. Volkovas teigė, kad žvelgiant į istoriją buvo okupuota ir Indija, ir Australija.

Kita prisistatyti nenorėjęs klaipėdietis žurnalistams teigė, kad nukėlus dalį memorialo daliai bendruomenės nebesinori čia ateiti. Anot jo, gegužės 9-oji simbolizuoja išlaisvinimą nuo nacizmo, tai yra nuo „to, kas dabar mums gresia“.  

Apie pusę amžiaus Klaipėdoje gyvenantis iš Ukrainos kilęs vyras bendravo rusiškai. Jis sakė stebintis situaciją Ukrainoje, vyras kartojo, kad Rusija kovoja „su fašistais“, sakė žinantis visas naujienas, kurias seka stebėdamas Rusijos kanalus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos viršininko Dariaus Petraičio teigimu, ketvirtadienį prie paminklo budi gausesnės nei įprastai pareigūnų pajėgos, kurios budi iki penktadienio ryto. Teritoriją stebi ir vaizdo kameros. Kol kas incidentų nefiksuota.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.

Tuo metu Rusija ir kai kurios kitos sovietų valdytos valstybės pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją dieną mini gegužės 9-ąją. Lietuvoje didesni minėjimai šią dieną vyksta Vilniuje ir Klaipėdoje, kur gyvena gausesnės rusakalbių bendruomenės.

Autoriai: Austėja Eglynaitė, Ignas Jačauskas, Jurgita Andriejauskaitė

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode