Du Šiaulių techninės apžiūros centro darbuotojai ir jiems tarpininkavęs asmuo pripažinti kaltais dėl kyšininkavimo, ketvirtadienį skelbia Šiaulių apygardos teismas.
Iš viso byloje kaltinti penki žmonės. R. J. ir D. J. – papirkimu, T. L. – padėjimu papirkti, kyšininkauti, L. A. ir G. V. – kyšininkavimu. Teismas visus vyrus pripažino kaltais.
Nusikaltimai padaryti 2020 metų pabaigoje ir 2021 metų pradžioje Šiaulių techninės apžiūros centre atliekant automobilių techninę apžiūrą.
Šiandien Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąja bylą dėl bandymo papirkti valstybės tarnautoją.
Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pareigūnai. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Nesiprausę, nevalgę, mušami, apgyvendinti skurdžiomis sąlygomis ir rakinami – tokias aplinkybes Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje čekų vergovės byloje nurodė liudytojai.
Jų teigimu, tris svetimšalius darbuotojus Šventosios atrakcionų parke išnaudojo čekų šeima – vyras, žmona ir jų sūnus.
Bylos duomenimis, užverbuoti Čekijoje 2019 metų vasarą sunkvežimio priekaboje į Lietuvos pajūrį dirbti buvo atvežti du čekai ir vienas lenkas. Juos į Lietuvą atgabeno kaltinamaisiais byloje tapusi šeima, kuriai Šventojoje priklausė įvairūs atrakcionai.
Kiekvienais metais gruodžio 10-ąją dieną minima Tarptautinė žmogaus teisių diena, primenanti žmogaus teisių svarbą visuomenėje ir pagarbos žmogaus teisėms nuolatinį plėtojimą. Visgi, žmogaus teisių puoselėjimas priklauso nuo mūsų visų - šeimos, kaimynų, kolegų, kitų asmenų, institucijų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos tikslas žmogaus teisių kontekste – užtikrinti valstybės paramos suteikimą žmonėms, negalintiems realizuoti savo teisių į teisminę gynybą dėl socialinės padėties. Svarbu, kad kiekvienas asmuo turėtų galimybę lygiai ir vienodai siekti teisingumo baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose, o kartu būtų informuotas ir apie tai, kaip ginčus galima spręsti nesikreipiant į teismą.
Kauno apygardos teismas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tirtoje byloje pripažino kaltais VšĮ „Kėdainių ligoninės“ Ūkio skyriaus vedėją D. V. dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, o privačios įmonės vadybininką G. S. dėl dokumentų klastojimo.
Buvęs premjeras, dabar Seimo narys Saulius Skvernelis į bylą dėl užrašų ant kelio šalia namų įtraukė žinomą kalbininką Antaną Smetoną.
Buvęs tuometės prezidentės Dalios Grybauskaitės ir buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio patarėjas Gediminas Vaitkevičius pirmos instancijos teismo liepą buvo išteisintas dėl politiko šmeižto, tačiau nukentėjusysis S. Skvernelis ir prokuratūra šį nuosprendį apskundė. Dabar byla apeliacine tvarka nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
Grožio salonų tinklą Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių miestuose valdanti įmonė įtariama valstybei nesumokėjusi per 272 tūkst. eurų mokesčių.
Kaip pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), įmonei ir jos direktoriui pateikti kaltinimai, byla perduota nagrinėti teismui. Nei įmonės, nei kaltinamo jos vadovo FNNT pranešime neįvardijo.
Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį už korupcinius nusikaltimus su statybomis susijusių bendrovių vadovams skyrė pinigines baudas nuo 15 iki 54,5 tūkst. eurų.
Trys asmenys nuosprendžiu nuteisti dėl papirkimo, kyšio priėmimo ir dokumentų klastojimo, svetimo turto iššvaistymo bei nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, pranešė ikiteisminį tyrimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Santaros klinikų medikai teisme kovoja dėl jiems neišmokėtų padidintų algų. Šiai dienai suma gydytojams, slaugytojoms gali viršyti 6 milijonus eurų.
Darbo bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiuoju asmeniu į ją įtraukė Sveikatos apsaugos ministeriją, jos dalyvavimas byloje pripažintas būtinu.
Praeitą savaitę įvyko bylos parengiamasis posėdis, jame dėl taikos sutarties sutarti nepavyko, todėl rugsėjį vyks bylos nagrinėjimas.
Tauragės apylinkės teismas kaltu pripažino 35-erių metų asmenį dėl viešo žeminimo, niekinimo asmenų grupės, išskirtos seksualinės orientacijos pagrindu ir skyrė 2 tūkst. eurų baudą.
Kaip skelbia teismas, komentatorius į teisėsaugos akiratį pakliuvo gavus pranešimą iš neapykantos nusikaltimų pranešimų platformos manoteises.lt.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tirtą baudžiamąją bylą dėl teisėjo papirkimo, šiandien patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio apeliacinį skundą. Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius pripažintas kaltu dėl Mažeikių rajono teisėjo papirkimo, jam skirta 7,5 tūkst. eurų bauda.
Įžeidžiantį komentarą apie policijos pareigūną parašiusiai moteriai Vilniaus regiono apylinkės teismas skyrė įspėjimą – pasipiktinti neteisėtais policininko veiksmais ji galėjo, tačiau pasirinko netinkamus žodžius.
Anot teismo, nors komentare, kurį moteris parašė po vaizdo įrašu, akivaizdžiai yra nusižengimo požymių, tai patvirtina visi įrodymai byloje, kaltės neneigia ir komentaro autorė, tačiau bausmę individualizuojant galima jai skirti ir mažesnę nuobaudą, nei numato konkretus Administracinių nusižengimų kodekso straipsnis.
Po kovo 27 d. įvykusios M.A.M.A. transliacijos, kurioje buvo galimai pažeisti karantino reikalavimai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VKP) pareigūnai kovo 29 d. pradėjo administracinę teiseną šios transliacijos organizatorių atžvilgiu.
Seimas šią savaitę įteisino baudžiamųjų bylų tyrimą ir nagrinėjimą nuotoliniu būdu.
Parlamentas 106 balsais „už“ priėmė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kad ikiteisminį tyrimą būtų galima atlikti ir baudžiamąsias bylas teismai galėtų nagrinėti nuotoliniu būdu – pasitelkiant informacines technologijas.
Kauno apygardos teismas penktadienį patvirtino išteisinamąjį nuosprendį motinai dėl avarijos metu jos vairuojamame automobilyje žuvusios dukros.
Išteisinamąjį nuosprendį moteriai pernai gruodžio pradžioje buvo paskelbęs ir Alytaus apylinkės teismas.
Šiandien Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui leisti ilgalaikius bei trumpalaikius pasimatymus su suimtaisiais ir nuteistaisiais, jeigu juose dalyvautų Covid-19 persirgę arba pasiskiepiję lankytojai.
Nuo gegužės 3 d. įkalinimo įstaigose imunitetą dėl skiepo ar persirgimo COVID-19 turintys lankytojai galės dalyvauti ilgalaikiuose ir trumpalaikiuose pasimatymuose su įkalintais artimaisiais.
Prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
„Pažymėtina, kad teisės požiūriu tiesioginiai merų rinkimai, kai jį rinktų savivaldybės bendruomenė, yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“, – pareiškė teismas.
Šis KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė antradienį iš pareigų atleido smurtu prieš žmoną įtariamą Klaipėdos apygardos prokurorą Saulių Galminą.
Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, toks sprendimas priimtas sulauks Vidaus tyrimų skyriuje atlikto tarnybinio patikrinimo išvados ir teikimo dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – skyrimo.
Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas sausio 25 dieną, po pranešimo, kad S. Galmino sutuoktinė kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl patirto sveikatos sutrikdymo nurodydama, jog prieš ją smurtavo S. Galminas.
Teismui perduota baudžiamoji byla dėl stambaus masto korupcijos tarp farmacijos bendrovės „Valentis pharma“ darbuotojų ir gydytojų, pirmadienį spaudos konferencijoje pranešė Šiaulių apygardos prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Artūro Karpalovo teigimu, iš viso šioje byloje kaltinimai pareikšti vienam juridiniam asmeniui – farmacijos bendrovei „Valentis pharma“ ir 11 fizinių asmenų.
Panevėžio apygardos teismas pripažino kaltais dėl prekybos poveikiu bei kitų korupcinių nusikaltimų politinę partiją „Tvarka ir teisingumas“ bei penkis fizinius asmenis. Partijai teismas skyrė 112 tūkst. eurų baudą ir konfiskavo daugiau kaip 279 tūkst. eurų. partijos turto.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl didelės vertės sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo, svetimo turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala bei dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo įtarimai pareikšti septyniems asmenims.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinė tyrimų valdyba kartu su visomis teritorinėmis valdybomis atlieka didelės apimties ikiteisminį tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar organizuojant ir dalyvaujant skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų medicininės įrangos ir kitų medicinos priemonių viešuosiuose pirkimuose, buvo padarytos korupcinės nusikalstamos veikos.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinė tyrimų valdyba kartu su visomis teritorinėmis valdybomis atlieka didelės apimties ikiteisminį tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar organizuojant ir dalyvaujant skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų medicininės įrangos ir kitų medicinos priemonių viešuosiuose pirkimuose, buvo padarytos korupcinės nusikalstamos veikos.
Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Arūnas Laukaitis baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Mažeikių ligoninės direktorius S. K. kaltinamas sukėlęs avariją, per kurią žuvo mažametis berniukas.
Šiaulių apygardos teismas pirmadienį kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo pripažino buvusį Šiaulių krepšinio klubo vadovą Adomą Klimavičių ir skyrė jam 19 tūkst. eurų baudą.
Apie tai BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras taip pat siekė, kad A. Klimavičius būtų pripažintas kaltu ir dėl maždaug 320 tūkst. eurų pasisavinimo, o už visus nusikaltimus jam būtų skirta lygtinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Kiekvienų metų pradžioje Telšių apskrities policija tradiciškai aptaria praėjusių metų veiklos rezultatus. Tiesa, šiemet aptarimas kitoks. Šiemet veikla kiek kitokia, ne tik dėl ataskaitos pristatymo, bet ir dėl darbo organizavimo.
Praėjusieji metai Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo kupini pertvarkos ir pokyčių. Mat nuo rugsėjo 7 dienos Telšių ir Šiaulių apskričių policijos komisariatų veikla organizuojama apygardos principu. Telšių ir Šiaulių apskričių komisariatai sujungti eksperimentui, siekiant įvertinti galimas šios policijos veiklos reformos rizikas.
Po ilgalaikio ir sudėtingo tyrimo, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai kartu su Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorais, glaudžiai bendradarbiaudami su Ispanijos Karalystės policijos centrinio padalinio pareigūnais, kovojančiaissu organizuotu nusikalstamumu ir Lenkijos Respublikos policijos centrinio tyrimo biuro Krokuvos padalinio policijos pareigūnais išaiškino ir sulaikė organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderius bei narius, kurie disponavo labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais, organizavo ir vykdė jų kontrabandą įvairiose užsienio šalyse. Ši tarptautinė operacija yra efektyvaus ir kryptingo tarptautinės teisėsaugos bendruomenės darbo rezultatas.
Nuo 2021 m. vasario 1 d. uždaromos Alytaus, Marijampolės, Utenos, Tauragės aps. vyriausiųjų policijos komisariatų ir Mažeikių rajono policijos komisariato areštinės. Šalyje lieka veikti 5 didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose) įsikūrusios areštinės.
Klaipėdos apylinkės teismas penktadienį skyrė laisvės atėmimo bausmes septyniems asmenims, kurie buvo teisiami dėl kelių dešimčių skirtingų nusikaltimų, tarp kurių – pagrobimas, dokumentų klastojimas, pasikėsinimas įvykdyti plėšimą, valstybės tarnautojo vardo pasisavinimas, sukčiavimas ir kiti.
Iš viso nukentėjusiesiems šioje byloje priteista per 100 tūkst. eurų neturtinės ir per 17 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimo, jų padengimui konfiskuoti dviem iš nuteistųjų priklausę automobiliai.
Daugiau kaip pusė – 51 procentas – Lietuvos gyventojų teigiamai vertina nuotolinių notarinių veiksmų įteisinimo galimybę. rodo reprezentatyvi sociologinė apklausa.
Lietuvos notarų rūmų užsakymu 2020 metų rugsėjo mėnesį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ tūkstančio Lietuvos gyventojų teiravosi, kaip jie vertina galimybę, kad notarinį veiksmą būtų galima atlikti ne tik apsilankius notaro biure, bet ir nuotoliniu būdu pas notarą, per saugų ryšį internete.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
