RETRO

Jonas Paulius I: teisinga taika tenkina visas šalis ir nepalieka neišspręstų klausimų

nepaliekaVenecijos universitete antradienį, gegužės 23 d., buvo pristatytas leidinys „Jono Pauliaus I mokymas. Istorinė ir teologinė studija remiantis archyviniais dokumentais“. Pagrindinį pranešimą skaitė Vatikane veikiančio Jono Pauliaus I fondo vadovas kardinolas Pietro Parolinas.

Kardinolas visų pirma paminėjo, kad palyginti neseniai – 2020 m. pradžioje – popiežius Pranciškus įsteigė fondą, kurio tikslas – saugoti popiežiaus Jono Pauliaus I – Albino Luciani – raštus, visapusiškai tyrinėti jo teologinį, ekleziologinį, kultūrinį ir dvasinį palikimą. Nors Jono Pauliaus I pontifikatas buvo labai trumpas, tačiau per pastaruosius metus atliktos studijos atskleidė aiškius šio popiežiaus prioritetus. Šis popiežius, pabrėžė kardinolas P. Parolinas, vedė Bažnyčią Susirinkimo nubrėžtu keliu, tai yra skatino grįžimą prie Evangelijos šaltinių, misionieriškąjį atsinaujinimą, vyskupų kolegialumą, tarnystę vargstantiesiems, dialogą su šiuolaikiniu pasauliu, vienybės su krikščionių Bažnyčiomis paieškas, tarpreliginį dialogą ir taikos siekimą.

Taikos siekimo motyvas, sekant Kristaus, Taikos Kunigaikščio, pavyzdžiu, atsiskleidžia kaip ryškiausia tik trisdešimt keturias dienas trukusio pontifikato gija. Labai trumpas Jono Pauliaus I pontifikatas sutapo su labai svarbiu tuometinio tarptautinio gyvenimo įvykiu – vadinamąja Kamp Deivido taikos sutartimi. Kamp Deivido JAV kariuomenės bazėje keliolika 1978 m. rugsėjo dienų truko Egipto prezidento Anwaro Sadato ir Izraelio prezidento Menechemo Begino derybos, tarpininkaujant JAV prezidentui Jimmy Carteriui. Derybos baigėsi 1978 m. rugsėjo 17 d. Vašingtone pasirašyta taikos sutartimi. Egipto ir Izraelio prezidentai tai metais buvo apdovanoti Nobelio taikos premija.

Kardinolas P. Parolinas priminė, kad jau per 1978 m. rugsėjo 6 d. bendrąją audienciją popiežius paprašė melstis, kad prasidėjusios derybos nutiestų kelią į teisingą ir visišką taiką. Teisingą – pabrėžė Jonas Paulius I, – tai yra tenkinančią visas konflikto šalis; visišką – tai yra nepaliekančią nė vieno neišspręsto klausimo. Prašymus melstis už derybų sėkmę ir už taiką Artimuosiuose Rytuose popiežius pakartojo dar ir per kitą bendrąją audienciją bei per sekmadienio maldos susitikimą. Po sutarties pasirašymo, per rugsėjo 20 d. bendrąją audienciją, popiežius atkreipė dėmesį, kad JAV Kongreso rūmuose rugsėjo 17 d. pasirašant Egipto ir Izraelio taikos sutartį JAV prezidento ištarus žodžius „palaiminti taikdariai“, prasidėjo karšti plojimai. Popiežius paragino ir bendrosios audiencijos dalyvius plojimais pasveikinti tos sutarties pasirašymą.

Kardinolas P. Parolinas paminėjo, kad Izraelio ir Egipto sutarties pasirašymo dieną – 1978 m. rugsėjo 17-ąją – pats prezidentas J. Carteris informavo popiežių apie pasiektus rezultatus ir pareiškė, kad popiežiaus malda buvo labai svarbus įkvėpimo šaltinis. Rugsėjo 21 d. Jonas Paulius I parašė laišką JAV. „Būkite tikras, – rašė popiežius, – kad Šventasis Sostas, kaip lig šiol, ir toliau su dideliu dėmesiu stebės pastangas taikos tikslui pasiekti. Jis yra pasirengęs prisidėti visais įmanomais ir su savo pašaukimu suderinamais būdais. Taip pat mes ir toliau melsimės už taiką, kuri taip reikalinga Artimųjų Rytų šalims ir visam pasauliui“. (jm / Vatican News)

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode