Darom/juosta




Dešimt naujų Bažnyčios šventųjų

desimtPopiežius Pranciškus penktąjį Velykų sekmadienį, gegužės 15 d., kanonizavo dešimt palaimintųjų – keturias moteris ir šešis vyrus paskelbė Bažnyčios šventaisiais. 

Naujų šventųjų būryje: vienas pasaulietis kankinys, penki kunigai – keli vienuolinių kongregacijų steigėjai ir vienas kankinys – ir keturios kongregacijų steigėjos vienuolės. Nauji šventieji gyveno laikotarpyje nuo XVI iki XX amžiaus.

Kankinys, teologijos dėstytojas ir kunigas, šv. Titas Brandsma, iš Olandijos kilęs basųjų karmelitų vienuolis, pasmerkė nacizmą kaip pagonišką ir nežmonišką ideologiją ir buvo nacių nužudytas per Antrąjį pasaulinį karą nuodų injekcija. Nuodus suleidusiai jaunai slaugei padovanojo savo rožinį, o į jos pastabą, kad nemokanti melstis, pamokė, kad užtenka sakyti: „Melski už mus, nusidėjėlius“. Vėliau moteris atsivertė ir apie tai paliudijo. Kankinio kūnas sudegintas Dachau krematoriume. 1985 m. jis paskelbtas palaimintuoju.

Pasaulietis katechetas šv. Devasahayamu Pillai, buvęs Travankoro karalystės Indijoje karališkų rūmų karininkas ir vyriausybės ministras, 2012 m. buvo pripažintas Bažnyčios kankiniu ir paskelbtas palaimintuoju. Jis buvo nužudytas karaliaus sprendimu: tapęs krikščionimi, jis atsisakė išsižadėti Kristaus ir, nepaisydamas kastų sistemos, visus pripažino broliais ir seserimis. Šv. Devasahayamu vardas atitinka biblinį Lozoriaus vardą – abu reiškia „Dievo pagalbą“, todėl iš pietinės Indijos kilęs šventasis dažnai vadinamas šv. Lozoriumi.

Katechetas prancūzas kunigas šv. Cezaris de Bus, Tridento Susirinkimo reformų vykdytojas, tuoj po mirties laikytas tikru šventuoju, tačiau tik 1975 m. buvo paskelbtas palaimintuoju. Krikščioniškojo mokymo tėvų kongregaciją subūręs steigėjas neapsiribojo ugdyti jaunimą – jis ugdė ir jų tėvus, o dvasininkų katekizmą pritaikė pasauliečiams.

Italijoje gyvenęs kunigas šv. Aloyzas Marija Palazzolo pasiaukojo parapijos vargstančiųjų gerovei, išdalijęs visą savo žemišką turtą įsteigė dvi kongregacijas. Šventosios šeimos brolių kongregacija užgeso 1922 m., o moterų kongregacijos, Vargstančiųjų seserų instituto, vienuolės tarnauja vargantiesiems keliuose Afrikos ir Pietų Amerikos kraštuose. 1963 m. jis buvo paskelbtas palaimintuoju.

Italijoje gyvenęs kunigas šv. Justinas Marija Russolillo, Dieviškojo pašaukimo draugijų steigėjas, iki mirties su pasiaukojimu atsidėjo kunigystės pašaukimų ugdymui, per savo įkurtas vyrų ir moterų kongregacijas vadovavo katechetų kursams, skatino kunigus vesti rekolekcijas pasauliečiams, rengė parapijų katechetinius ir pastoracinius susitikimus. 2011 m. jis buvo paskelbtas palaimintuoju.

Prancūzas kunigas šv. Karolis de Foucauld, naujųjų laikų dykumų tėvas, pelnęs tuaregų apaštalo vardą, skelbė Kristų šiaurinėje Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose ne tiek žodžiais, kiek liudijimu – troško kiekvienam sutiktam žmogui, nepaisant religinės priklausomybės, būti visuotiniu broliu ir visame sekti Kristų, iki pat smurtu ir kančia paženklintos mirties. 2005 m. paskelbtas palaimintuoju.

Prancūzė s. šv. Marija Rivier, Švč. M. Marijos paaukojimo seserų kongregacijos steigėja. Jaunystėje pasiryžusį darbuotis dėl vargstančių vaikų, jaunimo ir atstumtųjų gerovės, idealą įgyvendino per visą gyvenimą kurdama ir plėsdama kongregacijos veiklą, kurios seserys – dabar jų per 1 200 – iš Europos persikėlė į Afrikos, Azijos, Pietų ir Šiaurės Amerikos misijas. 1982 m. paskelbta palaimintąja.

Italė s. šv. Ona Marija Rubatto,  vienuolinis vardas Jėzaus Marija Pranciška, Loano seserų kapucinių tretininkių (dabar Motinos Rubatto kapucinių seserų kongregacija), steigėja. Septynis kartus plaukė per vandenyną, kad stiprintų kongregacijos seserų tarnystę vargstantiesiems Brazilijoje, Argentinoje ir Urugvajuje. Ji mirė Montevideo mieste, palikdama ištikimybės Evangelijai, meilės Kristui, tarnystės Bažnyčiai ir pagalbos vargšams liudijimą. 1993 m. ji buvo paskelbta palaimintąja.

Italė s. šv. Karolina Santocanale, vienuolinis vardas Jėzaus Marija, Lurdo Nekaltai Pradėtosios Marijos kapucinių seserų kongregacijos steigėja. Jos idealas jaunystėje buvo pašvęstas gyvenimas klauzūriniame kontempliatyvaus gyvenimo vienuolyne, tačiau, matydama savo aplinkoje neturto kamuojamus žmones, ligonius ir jaunas moteris, ji atsidėjo artimo meilės darbams. 2016 m. paskelbta palaimintąja.

Italė s. šv. Marija Dominyka Mantovani, Šventosios šeimos mažųjų seserų kongregacijos bendrasteigėja, kartu su kun. pal. Juozapu Nascimbeni, ir pirmoji vyresnioji. Būdama palaimintojo mokinė ir bendradarbė, o po jo mirties darbų tęsėja, uoliai ir įvairiausiomis aplinkybėmis liudijo ištikimybę Dievo valiai, kad būtų viskuo visiems ir yoač atsidėjo vargstančiųjų poreikiams. 2003 m. paskelbta palaimintąja.

Šventųjų skelbimo kongregacijos portalas skelbia visų naujų šventųjų biografijas italų kalba, pridėti kandidatų skelbimo palaimintaisiais apaštališkieji laiškai lotynų kalba arba beatifikacijos apeigose pasakytos homilijos. Biografijose taip pat apžvelgiamos kandidatų į šventuosius beatifikacijos ir kanonizacijos bylos ir svarbiausi sprendimai, pristatomi stebuklai, dažniausiai žmonių stebuklingi pagijimai, aprašyti tyrimai, konstatuojamas šių įvykių mokslinis, teologinis ir bažnytinis pagrįstumas.

šv. Titas Brandsma

šv. Devasahayamu Pillai

šv. Cezaris de Bus

šv. Aloyzas Marija Palazzolo

šv. Justinas Marija Russolillo

šv. Karolis de Foucauld

šv. Marija Rivier

šv. Ona Marija Rubatto – Jėzaus Marija Pranciška

šv. Karolina Santocanale – Jėzaus Marija

šv. Marija Dominyka Mantovani

Visų kandidatų į palaimintuosius ir šventuosius byloms galioja tos pačios taisyklės, kanonų teisės ir Šventųjų skelbimo kongregacijos reikalavimai, su viena išimtimi, taikoma pripažintų kankinių atžvilgiu: jų beatifikacijai nereikalaujama šventumą patvirtinančio stebuklo, tačiau visų palaimintųjų, įskaitant palaimintųjų kankinių, kanonizavimui reikia šio ženklo – šventumą patvirtinančio stebuklo. (SAK / Vatican News)

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode