Darom/juosta




Popiežius prašo melsti Dievą už kenčiančius Tongos žmones

tongosTongos salyną ir jos gyventojus sausio 15 d. ištiko galingos gamtos stichijos sukelta katastrofa, apie kurios mastą ir nuostolių apimtį šiandien dar žinoma nedaug. Pagal pirmąsias neišsamias žinias, povandeninio ugnikalnio išsiveržimo ir jo sukelto cunamio padaryti nuostoliai didžiuliai.
Tongą ištikusią katastrofą paminėjo popiežius Pranciškus baigiantis trečiadienio bendrajai audiencijai. Pranciškus užtikrino, jog jis yra dvasiškai artimas Tongos žmonėms, meldė jiems Dievo paguodos ir paprašė visų melstis su juo už Tongos gyventojus:
„Mano mintys yra su Tongos salyno žmonėmis, pastarosiomis dienomis nukentėjusio nuo povandeninio ugnikalnio išsiveržimo, kurio sukelti materialiniai nuostoliai yra didžiuliai. Esu dvasiškai artimas visiems nukentėjusiems, meldžiu Dievą, kad suteiktų paguodą kenčiantiesiems. Kviečiu visus vienytis su manimi maldoje už šiuos brolius ir seseris.“

Tikra padėtis Tongos salyne po ugnikalnio sprogimo Ramiajame vandenyne nežinoma, nes yra nutrukę komunikacijos ryšiai. Po pirmųjų Naujosios Zelandijos ir Australijos karo aviacijos žvalgybinių skrydžių nustatyta, kad pagrindinė, plotu ir gyventojų skaičiumi didžiausia, Tongatapu sala su sostine Nukualofa, visa padengta storu ugnikalnio pelenų sluoksniu, o cunamio bangos nušlavė daug pastatų, ypač pakrančių gyvenvietėse, nuniokojo krantines. Kai kurias mažesnes, tačiau gyvenamas Tongos salas, pvz. Mango ir Atatos, cunamis visiškai nuniokojo, todėl spėjama, jog nukentėjusiųjų, sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius augs.
Naktį iš antradienio į trečiadienį Tongos vyriausybė paskelbė pirmą oficialų komunikatą apie pastangas atkurti ryšius su kitomis salyno gyvenvietėmis. Tuo metu antradienį Naujosios Zelandijos laivynas pasiuntė du pagalbos reikmenis gabenančius laivus, kurie turėtų pasiekti Tongą šį penktadienį. Spėjama, jog salyno gyventojams ypač reikia geriamojo vandens ir maisto produktų. Manoma, kad rūgštingi ugnikalnio pelenai ir sūrus jūros vanduo galimai užteršė geriamojo vandens telkinius.

Pažymėtina, jog Tongos ekstremalių situacijų tarnyba NEMO pradėjo tiekti vandens atsargas į atokias salas pora dienų prieš nelemtą ugnikalnio išsiveržimo ir cunamio katastrofą, apie kurių grėsmę buvo įspėjusios valdžios tarnybos.

Okeanijos regiono „Caritas“ organizacijos irgi suskubo organizuoti pagalbą. Pasak Australijos „Caritas“ atstovų, Tongos „Caritas“ turi didelius kiekius atsargų sostinėje ir Haapai salyne, kuris yra už 200 km nuo pagrindinės Tongatapu salos ir, tikėtina, galės veiksmingai atsiliepti į žmonių poreikius. Australijos „Caritas“ patvirtino, jog deda pastangas atkuri komunikaciją su Tongos „Caritas“, kad būtų tiksliau žinoma, kokios pagalbos reikia, tuo metu renka aukas Tongos žmonėms gelbėti.

Tongos katalikai yra mažumos bendruomenė, ją sudaro maždaug 16 000 iš 102 000 salyno gyventojų. Tongos vyskupas kardinolas Soane Patita Paini Mafi, šiuo metu eina Okeanijos „Caritas“ ir Tongos Bažnyčių lyderių forumo pirmininko pareigas. Lapkričio mėnesį Glazge, JTO klimato kaitos konferencijoje COP 26, kardinolas perdavė Tongos ir kitų Ramiojo vandenyno salų gyventojų pagalbos šauksmą: „Viesulai, ciklonai, potvyniai ir krantų erozija jau prieš kurį laiką privertė vietinius gyventojus apsiprasti su dažnėjančiais ekstremaliais įvykiais, tačiau reikia pripažinti, jog žemė, kurią per kartų kartas vadinome mūsų namais, nebėra saugi vieta gyventi“, – pasakė 2021 metų lapkritį Tongos kardinolas. (SAK / Vatican News)

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode