Darom/juosta




Ką saugo Buveinių direktyva: nuo mažiausio iki didžiausio

buveiniuŠeštadienį, gegužės 21 d. sukanka 30 metų, kai buvo priimta Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos direktyva, siekianti ES šalyse išsaugoti pažeidžiamas, nykstančias bei retas rūšis ir natūralias buveines.

Buveinių direktyva ne tik draudžia medžioti, gaudyti, rinkti ar kitaip žaloti  ir sąmoningai trikdyti saugomus gyvūnus ir augalus, bet ir įpareigoja kiekvieną valstybę steigti specialias buveinių apsaugai svarbias saugomas teritorijas, kurios kartu su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis sudaro bendrą „Natura 2000“ tinklą.

Lietuvoje dabar yra atrinktos 635 buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos, 150 daugiau nei prieš penkerius metus. Per šį laikotarpį jų plotas sausumoje išaugo beveik 200 tūkst. ha, iki 841 tūkst., o jūroje beveik 100 tūkst. ha ir dabar užima 156 tūkst. ha.  

Mažiausia mūsų krašto „Natura 2000“ teritorija yra vos 1 ha ploto Gumbakių atodanga, o didžiausia beveik 55 tūkst. ha užimanti Dainavos giria. 

Šiaulių apskrityje esančios Gumbakių atodangos aukštis apie 22 metrus virš Ventos upės vandens lygio. Joje surasti net 7 morenos sluoksniai, kurie susidarė Nemuno ledynmečio periodu. Tai labai reta atvira šio laikotarpio atodanga.

Dainavos giria, svarbi ir buveinių, ir paukščių apsaugai yra didžiausias miško masyvas šalyje. Joje saugomos nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, upių sraunumos su kurklių bendrijomis, karbonatinių smėlynų smiltpievės, eutrofiniai aukštieji žolynai, tarpinės pelkės ir liūnai, šaltiniai su besiformuojančiais tufais, vakarų taiga, žolių turtingi eglynai, spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų, pelkėti lapuočių, pelkiniai ir aliuviniai miškai, kerpiniai pušynai.

Čia yra gausybės saugomų augalų rūšių namai – tokių kaip belapis sėmainis, dvilapis purvuolis, pelkinė uolaskėlė, plačialapė klumpaitė, plikažiedis linlapis, smiltyninis gvazdikas, vėjalandė šilagėlė, žvilgančioji riestūnė. Dainavos girioje gyvena ir didysis auksinukas, kūdrinis pelėausis, mažoji nėgė, kartuolė, paprastasis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, raudonpilvė kūmutė, salatis, skiauterėtasis tritonas, Šneiderio kirmvabalis, ūdra, visi jie – saugomų rūšių gyvūnai.

Didžiausias „Natura 2000“ teritorijose gyvenantis saugomas paukštis – jūrinis erelis, kurio išskleistų sparnų plotis gali siekti net iki 2,4 m., jis sveria 4 – 7 kg. XIX a. viduryje jūrinis erelis Lietuvoje buvo įprastas, o XX a. pirmoje pusėje – retas, neperintis paukštis. Pirmos šalyje vėl perinčios jūrinių erelių poros aptiktos 1987 m., nuo tada jų populiacija Lietuvoje po truputį gausėja. 

Vienas iš mažiausių „Natura 2000“ saugomų sparnuočių – mėlyngurklė, kurios kūno ilgis 13-14 cm. Tai ir vienas iš gražiausių mūsų šalies paukščių. Tiesa, puošnią ryškiaspalvę krūtinę dažniausiai turi tik patinėliai. Be to, jų ir giesmės ypatingos, ne šiaip sau yra lakštingalų giminaitės.

Mažiausiojo gyvūno titulas atitenka sausumos moliuskui mažajai suktenei, kurios kriauklė yra tik 1,8-0,9 mm dydžio. Jas galima sutikti drėgnose paežerių pievose, įdubose tarp kalvų, prie pelkių, įsitaisiusias drėgnuose žolių kupstuose. Ši miniatiūrinė sraigė  paskutiniojo ledynmečio palikimas.

Iš gyvūnų vienas didžiausių – lūšis, jų mūsų šalyje šiuo metu gyvena apie 150, populiacija gausėja, tačiau nepakankamai, todėl jos įtrauktos į Raudonąją knygą. Ši plėšri laukinė katė gali sverti iki 30 kg. Patelės kniaukia panašiai kaip naminės katės, tik gerokai balsingiau.

Aplinkos ministerijos nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode