Artėjant Laisvės gynėjų dienai, skaitytojams pateikiame archyvinį „Aidų“ žurnalo tekstą, kuriame yra surinkta žiniasklaidos reakcija į kruvinąją sausio 13-osios naktį, sukrėtusią ne tik Lietuvą, tačiau ir visą pasaulį.
Mūsų tauta jau tiek kankinta ir mokyta. Tačiau žmogus vis dėlto tikisi, jog bus geriau, jog šėtoniška santvarka gali kažkaip pasikeisti, nors protu seniai suvokei, kad ta santvarka yra civilizacijos vėžys, kurio užkratas išplitęs įvairiose pasaulio vietose. Ir kiek žmonių , kurie net nerausdami pila melo srautą, nors gerai žino, jog po kelių savaičių ar mėnesių reikės muistytis, išgalvojant nesamas to melo priežastis. Buvo Tbilisis, ir oficialūs pareigūnai vertė kaltę žmonėms, kuriuos jie nužudė. Ir nieko. Šaltakraujiškai išniekino jų atminimą. Buvo Baku, Dabar Vilnius. Matėme viską savo akimis. Matėme sūnus ir anūkus tų, kurie darė savo juodą darbą 1956, 1968-aisiais... Ir kuo daugiau didžiuotis tos šalies kariškiams? Vienintelė paguoda — Afganistano žudynių narkotikai. Tie žmonės iki šiol nuo jų apduję. Ir sykiu jie bijo bijo išisiblaivyti ir pamatyti savo tuščią bedvasį gyvenimą, sumaitotą savo tautą ir save — ne tik kitų bet ir savo tautos budelius, nes dešimtys milijonų nužudytųjų jų tautiečių šaukiasi teisybės, o jie iki šiol neleidžia tai teisybei įvykti.